Kas uždirba pinigus krizėje


Kas uždirba pinigus krizėje investuotojams tai visai nejuokingas klausimas — jau kelerius metus viskas finansų rinkose yra brangu. O pinigų yra per daug. Nors apie artėjančias krizes bei recesijas kas uždirba pinigus krizėje jas pranašaujančius ženklus kalbama kiekvieną dieną kokias dienų iš eilės, pasaulio pabaiga ateiti nesiruošia.

Bet investuoti vis tiek baisoka. Tad ką daryti? Todėl krepšelius verta pradėti ruošti stagnacijos scenarijui. Kai niekas negeneruoja grąžos ir nemokami pinigai yra norma.

Susiję straipsniai Vasiliauskas: lėčiausiai nuo krizės laikų augančiai pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba   12 Nepaisant stagnacijos scenarijaus, investicinius krepšelius valiutos pirkimas internetu 10 metų augimo ir rimto finansinių aktyvų brangimo per tą laikotarpį verta pradėti laikyti gynybinėje kas uždirba pinigus krizėje.

Todėl aptariant atskiras turto klases, strategijas bei taktinius veiksmus būtina atsižvelgti ir į tai, kaip šie atrodo galimos krizės akivaizdoje.

"Pinigai uždirba pinigus": Virginija Žygienė ir Laurynas Didžiulis

Per dabartinį augimo ciklą pasaulyje labai išpopuliarėjo pasyvus investavimas. Šiandien diduma smulkiųjų ir net dalis didelių institucinių investuotojų turi investiciniuose krepšeliuose įvairių finansinių produktų, kuriems reikia itin mažai priežiūros.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Tokią tendenciją paskatino kelios priežastys. Pirmiausia sekuritizacija, globalizacija, skaitmenizacija ir kiti gudrūs žodžiai veda prie vis naujų finansinių produktų, kurie popieriuje yra naudingi smulkiajam.

Naujos sutelktinio arba tarpusavio finansavimo platformos, finansų technologijų sprendimai ir net tokie šiandien jau įprasti produktai kaip ETF investavimo aplinką smulkiesiems per dešimtmetį pakeitė iš esmės. Šiandien kone visi siūlo tą pačią idėją — pasirinkti rizikos lygį, nustatyti mėnesio įmoką ir pamiršti visas investavimo problemas visam gyvenimui kas uždirba pinigus krizėje minimaliais komisiniais mokesčiais.

eni variantų apžvalgos

Tad nenuostabu, kad žmonės renkasi tokį pasyvų investavimą. Nes tai yra pigu ir paprasta. Antra priežastis yra perteklinis likvidumas iš centrinių bankų. Kuris sumažino investuotojų poreikį kreipti dėmesį į kokybinius veiksnius.

Nors tai nutinka per kiekvieną ciklą, lengvų pinigų aplinka ir centrinių bankų pažadai gelbėti viską, kas juda, augimo metais privertė investuotojus net greičiau nei įprastai pamiršti balansų kokybės svarbą ir daugiau dėmesio kreipti į momentines tendencijas.

Kaip užsidirbti pinigų? GREITI PINIGAI: 7 būdai užsidirbti 2x atlyginimą!

Kurios dažnai būna paremtos masių psichologija, trumpalaikėmis madomis ir kitais ilguoju laikotarpiu bereikšmiais faktoriais. Nes poreikis diskriminuoti pagal aktyvų kokybę, kuris visada dingsta burbulo metu, šį kartą dingo ankstesnėje ciklo fazėje. Be to, augant pasyvaus investavimo populiarumui, kai investuojama į indeksus sekančius produktus, pinigai natūraliai juda ne tik į fundamentaliai kokybiškas finansines priemones.

Jokių papildomų pasirinkimų nėra atliekama. Dėl to mažiausiai kokybiškos indekso akcijos pinigų gauna taip pat sėkmingai, kaip ir didžiausios bei fundamentaliai stipriausios.

Tad pirma aprašyta priežastis skatina antrą ir atvirkščiai.

kas uždirba pinigus krizėje žaisti biržoje ieškant brokerio

Taip sukuriamas užburtas ratas, kuriam sukantis per kiekvieną ciklą, tik kas uždirba pinigus krizėje skirtingus kanalus vis auga nekokybiškų įmonių populiarumas ir dalis investuotojų krepšeliuose. Dėl to, kai viskas griūna, visi vėl būna priversti prisiminti fundamentalių veiksnių ir įmonių kokybės svarbą.

Viską sudėjus, pasyvus investavimas šiandien yra itin rizikinga veikla. Nes kai ateis krizė ar tai bus po metų, ar po penkeriųpasyvios investicijos, kas uždirba pinigus krizėje, ves prie didesnių nuostolių nei aktyviai, pagal fundamentalią kokybę atrinktas krepšelis.

Ir net jei momentinis skirtingų aktyvų nuvertėjimas bus panašus, kokybiški produktai, tikėtina, atsigaus greičiau. O didesnė dalis nekokybiškų patirs bankrotus. Tai investuoti aktyviai? Šiandien vis svarbesnis tampa gebėjimas investuoti aktyviai. Nes akcijų sudaryti platformą dvejetainiams pasirinkimams indeksai, ypač Europoje, niekur nejuda jau kelerius metus.

Net JAV akcijų indeksai ilgai malasi vietoje ir uždirbti ten galima nebent spekuliuojant. Tuo tarpu pasyvių investuotojų grąža artėja prie dividendinėms išmokoms lygios grąžos.

Dar svarbiau, kad ne tik šiandienos uždarbiai vis labiau priklausys nuo gebėjimo efektyviai bei tinkamai atlikti spekuliacinius sprendimus. Kiekvieną kartą prieš krizę visiems fundamentalūs faktoriai pradeda nerūpėti, o tai, kaip aprašyta, kas uždirba pinigus krizėje neginčijamą pasyvaus investavimo pranašumo iliuziją.

Tačiau atėjus recesijai ir ar krizei visi vėl prisimena, kad stebuklų nebūna ir tik fundamentaliai stiprios įmonės gali pelningai veikti ilguoju laikotarpiu. Tokiais laikais visi vėl prisimena, kad fundamentalūs veiksniai yra svarbiausia, todėl ieško fundamentaliai stiprių įmonių ir investuoja į jas. Aišku, šis prisiminimas išgaruoja link augimo ciklo pabaigos ir tada visi vėl kalba apie pasyvų investavimą. Šiaip ar taip, nors spekuliacija vidutiniu atveju laikoma rizikingesniu užsiėmimu nei investavimas, tam tikru ciklo metu aktyviai priimti sprendimus būtina, norint dirbti efektyviai ir neprarasti didelės dalies kapitalo dėl išaugusios sisteminės rizikos.

kas uždirba pinigus krizėje

Tad investuoti į savo gebėjimus uždirbti aktyviai šiandien tikrai verta. O jei tokie gebėjimai kadaise buvo išugdyti, pats metas nusipūsti nuo jų dulkes ir pradėti valyti iš krepšelio pervertintus indeksinius fondus, jų dalį keičiant į įvairias stiprias įmones, veikiančias anticikliniuose sektoriuose.

O populiarios platformos? Sulig finansinių technologijų įmonių iškilimu išpopuliarėjo ir įvairios sutelktinio ar tarpusavio finansavimo platformos. Dauguma jų orientuojasi į fizinių ar juridinių asmenų bei nekilnojamojo turto projektų finansavimą per skolą.

  • Tema Budai uzsidirbti per krize!!! 2 psl. - automila.lt
  • Tačiau ne visiems tai tapo galvos skausmu.

Šios priemonės žada gerą grąžą su suprantama rizika ir vis daugiau pasyvaus investavimo sprendimų. Lietuvoje, ypač tarp smulkiųjų investuotojų, įvairios finansų technologijų platformos yra bene populiariausias investavimo kanalas.

Tai turi dvi puses tiek investuotojo, tiek makroekonominiu lygmeniu. Nes šie sprendimai yra geri ir naudingi, bet rizikingi. Investuotojams šios platformos yra itin geras sprendimas, nes siūlo gerą grąžą, suprantamą produktą, mažus komisinius bei procedūrinį paprastumą. Atsidarai sąskaitą, pervedi šimtą eurų ir generuoji po 10—15 proc. Gali paskolas atsirinkti pats, gali atiduoti tai daryti robotui. Nori dalį pinigų atsiimti?

Kelios dienos, ir jie tavo sąskaitoje. Viskas labai puiku. Tačiau egzistuoja ir tam tikros rizikos. Kol ekonomika jau ne vienus metus auga nuosekliai, kaip neaugo niekada per visą Lietuvos istoriją, darbų pilna, likvidumo užtenka ir visų ateitis šviesi, skolinti ir skolintis yra gerai. Nemokumų kas uždirba pinigus krizėje kas uždirba pinigus krizėje mažai, dėl vėlavimų visi atlaidūs, tad sistema veikia. Be to, beveik garantuotai bankrutuos ir kai kurios platformos. Sutriks ir kuriam laikui sustos atsiskaitymai.

Tad investuotojai susidurs su likvidumo problemomis. Makroekonominiu požiūriu labai puiku, kad Lietuvos gyventojai pagaliau gali pinigus investuoti Lietuvoje. Tai smarkiai riboja vietinių įmonių vystymosi potencialą. O dabar vykstantys pokyčiai bent dalį srautų nusodina Lietuvoje. Bet su tuo susijusios ir rizikos. Itin didelę grąžą gerais laikais siūlantys produktai vilioja investuotojus alokuoti į juos neproporcingai didelę krepšelio dalį. Jei didelė dalis investuotojų neproporcingai didelę dalį krepšelio investuos į žemo lygio kreditinius produktus, kurių rizikų teisingai vertinti negali, atėjus krizei, bendras visų smulkiųjų investuotojų krepšelis nuvertės itin smarkiai, praras likvidumą ir taip dar labiau sumažins smulkiųjų investuotojų vartojimo galimybes, kurios per krizes ir kas uždirba pinigus krizėje mažėja dėl makroekonominių veiksnių pvz.

Todėl šiandien dalis krepšelio turėtų būti dedama į platformas. Tačiau būtent ta dalis, kuri gali nuvertėti 30—50 proc.

Ekonominės krizės mūsų istorijoje

Nes ilguoju laikotarpiu teisingai investuota ši krepšelio dalis uždirbs gerą grąžą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu jos vertė, kaip ir likvidumas, gali svyruoti labai smarkiai. Sunkiau prieinamos alternatyvos Mažiau populiarios, tačiau tikrai įdomios alternatyvos yra mažiau likvidžios, sunkiau prieinamos ir randamos finansinės priemonės. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijos, nekilnojamasis turtas ar net neviešai platinamos akcijos.

Panašių produktų galima rasti ir Vakarų Europos ar Skandinavijos rinkose. Didžiausia bėda yra šių produktų aptikimas ir atrinkimas. Nes vietinių ar užsienio vidutinių įmonių į pasaulį paleidžiami skolos ar nuosavybės produktai dažniausiai nusėda profesionalų rankose. Nebent jie būna prastesnės kokybės arba emitentas ruošiasi dideliam projektui.

Tokiais atvejais į projektus galimybę investuoti turi ir smulkieji. Tačiau vidutiniu atveju apie pusiau privačius ar privačius produktus informacijos viešoje erdvėje beveik nebūna. Bet šiuo atveju dažniausiai reikalingas kiek didesnis kas uždirba pinigus krizėje.

Kita priemonė, kuriai įsigyti dažnai reikalingas didesnis kapitalas, yra nekilnojamasis turtas. Nors po krizės ši turto klasė tapo keiksmažodžiu, NT visuomet yra geras pasirinkimas ilguoju laikotarpiu. Kas uždirba pinigus krizėje nenaudoti per didelio sverto. Nes tik tais atvejais, kai NT perkamas iš begalybės skolintų pinigų, jis per krizes kuria problemų.

Jei LTV loan to value santykis yra protingas, nekilnojamasis turtas yra nuostabi ilgalaikė investicija. Neturintiems didelių finansinių pajėgumų galima bandyti į NT investuoti per fondus. Šie fondai turi ilgą veiklos istoriją, profesionalius valdytojus ir, nors itin didelių grąžų nesiūlo, yra labai puikus pasirinkimas vidutiniam smulkiajam investuotojui.

Šiaip ar taip, mažiau populiarios ir ne visai viešos platinamos priemonės yra įdomios, nes joms mažiau rūpi ir jų veikla mažiau priklauso nuo rinkos svyravimų bei nuotaikų. Tik tas neviešas priemones atsirinkti itin kas uždirba pinigus krizėje, nes reikia labai gerai suprasti emitentų finansinę padėtį.

nusikalstamos pajamos internete

Tačiau nevieši perliukai šiandien siūlo itin patrauklų grąžos ir rizikos santykį.