100 galimybių 100 praktika 2 dalis


Ar galima teigti, kad tik 24 respondentai, sudarantys 2 proc. Tikėtina, kad respondentai tikrai patyrė diskriminaciją, ypač tai pasakytina apie darbo santykių sritį.

Account Options

Todėl teisingiau būtų teigti, kad nuo 2 iki 14 proc. Vertinant šiuos duomenis reikia turėti omenyje ir tai, kad dalis diskriminacijos atvejų netampa vieši ir apie juos nesužino net ir artimiausi nukentėjusiajam žmonės, o daugelis diskriminacijos atvejų tiesiog nėra atpažįstami ir priskiriami diskriminacijai.

Šio tyrimo duomenys kaip tik ir rodo, kad net aiškiai suprantantys, kas yra diskriminacija, linkę abejoti, ar jų patirtos situacijos buvo diskriminacinio pobūdžio, ar ne. Lietuva, praėjus trisdešimčiai metų nuo demokratizacijos pradžios, sparčiai vystosi šia linkme, tačiau visuomenėje tvyro nepasitikėjimas valstybės institucijomis, o socialinė atskirtis vis didėja. Nepasitikėjimas valstybe ir jos gebėjimu apginti piliečių teises respondentų yra laikomas esminiu demotyvuojančiu veiksniu, atgrasančiu žmones nuo kovos už savo teises.

Mažą gyventojų motyvaciją ginti savo pažeistas teises lemia įsitikinimas, kad lygybė prieš įstatymą nėra visiškai įgyvendinta 68 proc.

100 galimybių 100 praktika 2 dalis

Šiek tiek labiau optimistiškai yra nusiteikę aukštesnes pajamas turintys, labiau išsilavinę ir jaunesni nei 29 metų arba vyresni nei 80 metų respondentai. Respondentų nuomonė apie tai, kokių priemonių galima būtų imtis patyrus diskriminaciją, rodo, kad žmonės nėra itin linkę kliautis įvairių institucijų pagalba tokių kaip policija, teismai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, ministerijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir pan.

Vyrauja nuomonės, kad susidariusią diskriminacinę situaciją reikia visų pirma spręsti savo jėgomis: asmeniškai aiškintis su pažeidėju 63 proc. Į žiniasklaidą kreiptųsi 26 proc.

Į teismus, profsąjungas, nevyriausybines organizacijas, ministerijas, savivaldybes ir Seimo narius kreiptųsi ketvirtadalis ir mažiau respondentų 16—25 proc. Palankiau respondentai 42 proc. Pagrindiniai motyvai, skatinantys žmones, patyrusius diskriminaciją, kreiptis pagalbos, respondentų nuomone, yra siekis apginti savo garbę ir orumą taip mano 84 proc. Tyrimo duomenys rodo, kad visuomenėje yra gaji bendruomeniškumo idėja: trys ketvirtadaliai respondentų mano, jog žmonės, 100 galimybių 100 praktika 2 dalis už savo pažeistų teisių atstatymą, tai daro ne tik dėl savęs, bet ir dėl bendro visos visuomenės gėrio.

Aktualijos

Kitas motyvas — atstatyti teisingumą nubaudžiant kaltininką -us. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad pasiryžimą ginti pažeistas teises lemia ir siekis nubausti kaltininką taip manančių yra 60 proc. Svarbus motyvas, lemiantis žmonių pasyvumą, respondentų manymu, yra viešumo vengimas ir nenoras, kad kiti žmonės sužinotų apie diskriminacijos patirtį tokios nuomonės laikosi 77 proc.

IŠVADOS Straipsnyje pristatyti reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad diskriminacijos suvokimas ir atpažinimas yra rimta socialinė problema. Tik 20 proc.

Dr. Rokas Uscila

Tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad nustatyti diskriminacijos paplitimo mastą yra sunku. Remiantis esamais duomenimis, galima kalbėti tik apie bendras tendencijas.

vėl užsidirbti internete

Dažniausiai su diskriminacija susiduriama darbo santykių srityje, šią diskriminacijos formą žmonės atpažįsta lengviausiai. Neaišku, kiek atvejų lieka nutylėti arba kiek jų nėra atpažįstami ir priskiriami diskriminacijai.

Tyrimas atskleidė, kad žmonės yra linkę visų pirma pasitikėti savo jėgomis ir spręsti su diskriminacija susijusius klausimus patys.

Kreipimasis į atsakingas institucijas nėra suvokiamas kaip pirmas ir svarbiausias galimas pasirinkimas siekiant kovoti už savo pažeistas teises. Gauta 02 18 Priimta 06 06 Literatūra 1.

  1. Oao klubo pajamos internete
  2. Vasaros praktika užsienio ligoninėse (II dalis) | LSMU
  3. Spausdinti Vasaros praktika užsienio ligoninėse II dalis Tęsiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų pasakojimų ciklą apie vasaros praktiką užsienio šalių ligoninėse.
  4. Deponuoti dvejetainius parinktis
  5. 24 varianto demonstracinė versija

Iššūkiai religinei įvairovei Lietuvoje: religinių mažumų perspektyva. Vilnius: Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras. Religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje: problemos ir rekomendacijos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kaip nacionalinė lygybės institucija: teisinis reglamentacvimas ir veikla.

100 galimybių 100 praktika 2 dalis

Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras. Beresnevičiūtė,  V. Sociologija 20 4 : — Vyresnio kur dabar galite užsidirbti pinigų internete žmonių socialinės įtraukties į si traukimo į darbo rinką galimybių tyrimas. Diversity Development Group. Janušauskienė, D. Sociologija 27 2 : — Mintis ir veiksmas 3 : 95— Sociologija 24 2 : 53— Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitos, — m.

Diskriminacijos suvokimas ir požiūris į lygių galimybių principo užtikrinimą Lietuvoje

Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimai. Okunevičiūtė Neverauskienė, L.

  • Dvejetainių opcionų prekybininkų tinklaraštis
  • Dr. Rokas Uscila | LTI

Galimų diskriminacijos apraiškų bei visuomenės tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms įvertinimas. Vilnius: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Lietuvos teisės institute nuo m. Vyriausiasis patarėjas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo mininsterijos.

Neįgaliųjų situacija darbo rinkoje. 100 galimybių 100 praktika 2 dalis pritaikymas neigaliųjų poreikiams. Mintis ir veiksmas 3 : 13— Spinter tyrimai. Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas.

Negalią turinčių moterų padėties tyrimas. Lygios galimybės visiems. Vilnius: Lygių galimybių plėtros centras.

DISKRIMINACIJOS SUVOKIMAS IR ATPAŽINIMAS

Zbarauskaitė,  A. Gailienė  red. Gyvenimas po lūžio. Kultūrinių traumų psichologiniai padariniai.

Vasaros praktika užsienio ligoninėse (II dalis)

Vilnius: Eugrimas, — Žalėnienė,  I. Patikėję demokratija: gyventojų nuostatos ir socialinė patirtis lygių galimybių užtikrinimo srityje. Vilnius: LSTC. Based on the data of a representative survey, the article analyses the  perception of discrimination and attitudes towards the  implementation of the principle of equal opportunities in Lithuania.

(R)evoliucija intymiame gyvenime

Seeking help after experiencing discrimination is not widespread since many people do not know where and how to complain, they do not trust responsible institutions or tend to remain silent and do not want to get into more trouble.